top of page

Svetainės naujienos

Vaikų kvėpavimo per burną įtaka taisyklingam garsų tarimui, kalbai bei mokymuisi

 

Vaikų kvėpavimas per burną turi neigiamą įtaką kalbos ir kalbėjimo vystymuisi. Toks kvėpavimas dažnai yra susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip nosies užsikimšimas, alergijos ar tonzilių bei adenoidų problemos. Dėl nuolatinio kvėpavimo per burną, gali atsirasti anatominių pokyčių, taisyklingos artikuliacijos, sklandžios kalbos, garsų skyrimo, dėmesio, atminties sutrikimų, kitų mokymosi sunkumų.

​​​​​​​​

Anatominiai pokyčiai

Ilgalaikis kvėpavimas per burną, netinkama lūpų ir liežuvio padėtis, gali sukelti burnos ir žandikaulio deformacijas, dantų išsidėstymo burnoje problemas, sutrikdyti kramtymo funkciją, trukdys taisyklingų garsų formavimui ir artikuliacijai. Taip pat formuojasi netaisyklinga kūno laikysena.

Dėl nuolat pravertos burnos, apačioje pasyviai gulinčio liežuvio, kaupiasi seilės, jos lieka nenurytos. Vaikas kalba su seilių sankaupomis – kalbos kokybė ir garsų tarimas prastėja. Paprašius nuryti seiles, jas nuryja netinkamai, įtempdamas daugelį veido raumenų, dėl ko formuojasi netaisyklingas dantų sukandimas, sutrinka prastai sukramtyto maisto nurijimas.

Kvėpavimas per burną taip pat daro įtaką burnos ir veido raumenų vystymuisi - gali atsirasti kramtomųjų, lūpų raumenų silpnumas - formuojasi ,,adenoidinis veidas“. Normalus kvėpavimas padeda užtikrinti, kad šie raumenys būtų gerai išvystyti ir gebėtų palaikyti taisyklingą kalbą, kramtymo funkciją.

 

Kvėpavimas per nosį padeda tinkamai sušildyti ir filtruoti orą, prieš jam patenkant į plaučius, užkerta kelią virusų patekimui į kvėpavimo takus ir jų plitimui. Kai vaikas kvėpuoja per burną, oras nėra tinkamai apdorojamas ir sukelia ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip dažni peršalimai, gerklės uždegimai ir kiti kvėpavimo sutrikimai, kurie ilgainiui virsta lėtinėmis ligomis.

Kvėpavimą per burną lydi nuolatinis lūpų, burnos džiūvimas. Dėl šio nepatogumo vaikas pradeda vengti kalbėti, o jo kalbiniai gebėjimai vystosi lėčiau.

Nekvėpuojant per nosį – prarandama galimybė užuosti kvapus. Uoslės pagalba smegenys gauna daug informacijos iš aplinkos.

Netaisyklingai kvėpuojant smegenys nekokybiškai, silpnai yra aprūpinamos deguonimi, tad patiria deguonies badą. Pasekmė – vangumas, pasyvumas arba atvirkščiai padidėjęs aktyvumas, dirglumas.

Netaisyklingas garsų artikuliavimas

Vaikai, kvėpuojantys per burną, dažnai turi sunkumų taisyklingai tarti daugelį kalbos garsų - s, š, ž, l, r, m, n, v, z, ž, b, d, g. Kvėpavimas per burną keičia liežuvio ir lūpų padėtį, atpalaiduoja kramtomuosius raumenis, silpnina liežuvio, lūpų raumenų tonusą, užsikemša nosies landą (sutrinka nosinių garsų tarimas), dėl nepakankamos oro srovės balso klostėms suvirpinti – duslinami skardieji priebalsiai. Logopedui labai sunku mokyti, mokiniui sunku išmokti taisyklingo garsų tarimo. Taisyklingi garsai ilgai neįsitvirtina šnekamojoje kalboje, tad šveplavimas tęsiasi net mokykliniame amžiuje ir tarties klaidos persikelia į rašytinę kalbą - rašymą ir skaitymą.

Tarti žodį, jo garsus nuo liežuvio žemutinės padėties labai nepatogu ir sudėtinga, todėl vaikas greit pavargsta ir nebesistengia. Normali liežuvio padėtis nekalbant ir nevalgant yra prie kietojo gomurio, o lūpos suglaustos, be papildomos įtampos. Taip laikant liežuvį vyksta sklandus seilių nurijimas, o artikuliacinis aparatas būna paruoštas garsams tarti.

Kalbos garsų skyrimo problemos

Kvėpavimo organai glaudžiai susiję su klausos, todėl dažnai nuo lėtinių kvėpavimo takų ligų sutrinka ir klausa. Pradeda kauptis vidurinėje ausies dalyje skystis, kuris neleidžia aiškiai ir lengvai atskirti panašių kalbos garsų. Žodžiai netiksliai išgirstami, pakartojami pakeičiant garsus, iškraipyti, todėl užrašomi su klaidomis (akustinio pobūdžio klaidos). Taip pat gali sutrikti trumpalaikė girdimoji atmintis - vaikas negeba įsiminti 4-5 žodžių sakinių, jų tiksliai, be pakeitimų pakartoti.

Kalbos raida ir jos aiškumas

Ilgalaikis netaisyklingas kvėpavimas gali turėti įtakos kalbos vystymuisi ir komunikacijos įgūdžių formavimuisi. Dėl to galimas kalbos raidos vėlavimas, kuris pasireiškia rišlios kalbos neišlavėjimu, kalbos gramatinės sandaros nesusiformavimu, žodyno skurdumu. Dėl to tampa sunku savarankiškai nuosekliai plėtoti mintis, jas užrašyti – prasideda sunkumai rašant rašinius.

Dėl nuolat oro srovės džiovinamos burnos ir gerklės, keičiasi balso tembras, stiprumas, garsų, kalbos aiškumas. Vaiko kalba tampa ,,velta,, sunkiai suprantama aplinkiniams.

Sutrikęs dėmesys ir koncentracija

Kvėpavimas per burną sukelia nuolatinį diskomfortą ir gali sumažinti deguonies tiekimą organizmui, o tai neigiamai veikia smegenų veiklą. Dėl to vaikai gali patirti sunkumų koncentruoti dėmesį mokomajai veiklai, įsiminti reikiamą informaciją. Galimas nuolatinis nuovargis, pasyvumas arba aktyvumo sutrikimai - mokiniai negali nusėdėti vietoje, jaučia poreikį judėti (taip lengviau prikvėpuojamas reikiamas kiekis deguonies). Dėl koncentracijos stokos gali būti diagnozuojamos elgesio problemos.

Logopedo rekomendacijos  

Šis ,,avarinis“ kvėpavimo būdas ne tik fiziologiškai kenkia, bet ir turi rimtų pasekmių mokymuisi, taisyklingai tarčiai, gali ilgam laikui sutrikdyti vaiko gebėjimą sklandžiai kalbėti.

Tenka mokyti vaikus kvėpuoti per nosį. Logopedai dažnai naudoja kvėpavimo pratimus, kurie padeda vaikams įgyti teisingus kvėpavimo įpročius ir taip išvengti kvėpavimo per burną.

Taip pat svarbu yra taisyklingas kalbinis kvėpavimas – gilus įkvėpimas per nosį ir tolygios oro srovės paskirstymas tarimui, kalbėjimui, pauzių laikymasis, seilių rijimas.

Jei vaikas dėl netinkamo kvėpavimo turi kalbos bei kalbėjimo sutrikimų, logopedas gali skirti tarties korekciją, kad padėtų vaikui išmokti taisyklingai tarti garsus, lavinti artikuliacinius raumenis.

Taip pat logopedai lavina foneminę klausą - panašių kalbos garsų skyrimą. Padeda vaikams atkreipti dėmesį į panašių fonemų artikuliavimo skirtumus. Bet tam reikalinga nesutrikdyta klausa.

Svarbu, kad tėvai pastebėtų, atkreiptų dėmesį ar vaikas kvėpuoja per burną. Taip padėtų užkirsti kelią daugeliui minėtų problemų. Jei kvėpavimas per burną yra susijęs su anatominiu sutrikimu, gali prireikti šeimos gydytojo, specialisto konsultacijos arba chirurginio įsikišimo.

Jei tai susiformavęs įprotis – teks tėvams kantriai padėti formuojant naujus, tinkamus kvėpavimo įgūdžius, bei vykdant jų kontrolę.

Taisyklingas kalbinis kvėpavimas ir kalbos vystymasis yra glaudžiai susiję, todėl svarbu užtikrinti, kad vaikui susiformuotų ar būtų suformuoti tinkami kvėpavimo įgūdžiai ir išvengta daugelio ilgalaikių problemų.

 

Parengė logopedė metodininkė Eglė Vepštienė

  • google-plus-square
  • twitter-bird2-square
  • facebook-square
bottom of page